Rėmens problemos: kaip su jomis kovoti?

Rėmens problemos: kaip su jomis kovoti?

Padidėjas rūgštingumas – ne vieną lietuvį kamuojanti problema. O kaip žinia, lietuviai nelinkę suskubti savo sveikata rūpintis pas specialistus ir iškart kreiptis pas gydytojus. Tuo labiau jog šiais laikais galima rasti daugybę patarimų, kaip  namų sąlygomis atsikratyti kylančių rūgščių. Ne retai prireikia net ir penkerių metų, jog žmogus suprastų, jog saujomis rijami vaistai ar natūralūs būdai deginantį rėmenį tik prigesina, tačiau neišsprendžia klastingai tūnančios ligos. Todėl kyla klausimas, kaip iš tiesų kovoti su rėmens problemomis?

Gydymas rūgštingumą mažinančiais vaistais

Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, turime galimybę gydytis labiausiai išvystytais vaistais. Vieni populiariausių vaistų mažinančių rūgštingumą, kurie beje prieinami ir Lietruvoje, yra Raniberl, kuris iš pats populiariausias, taip pat omeprozolis, rabeprazolis ir pantoprazolis (vadinamieji protonų siurblio inhibitoriai, blokuojantys pagrindinę druskos rūgšties sekrecijos grandį skrandyje). Šiais vaistais per gana trumpa laiką, maždaug per mėnesį ar du, didžiajai daliai žmonių pavyksta ryškiai pagerinti būklę, rėmuo gali tebevarginti kartą per savaitę. Tačiau jei simtomai neišnyksta ir būklė negerėja, tai gali būti ženklas, kad medikamentai jau nebepadeda ir tokiu atveju vienintelis būdas kovoti su rėmens problemomis gali būti operacinis gydymas.

Operacinis gydymas

Kaip minėta anksčiau, operacinis gydymas taikomas tokiais atvejais, kai pacientui nebepadeda medikamentai, kai pacientas nebenori ar negali ilgą laiką vartoti protono siurblio inhibitorių, taip pat tokiais atvejais, kai pacientą kamuoja netipinės rėmens problemos: tokios kaip kosulys, balso užkimimas ar astma. Toks gydymas taikomas ir stemplės susiaurėjimo atvejais. Tokios operacijos metu atstatoma stemplės ir skrandžio santykinė anatomija, taip panaikinant patologinio rūgštaus skrandžio turinio refliuksą į skrandį. Tokia operacija išties nesudėtinga ir leidžianti greitai sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą: ji atliekama laparoskopiniu būdu – kas nulemia mažesnę operacinės žaizdos komplikacijų riziką, mažesnius pooperacinius skausmus, be to yra atliekama taikant bendrinę nejautrą – pacientas nejaučia jokio skausmo, leidžia gana greitai sugrįžti prie darbų – nedarbingumo laikotarpis po operacijos trunka 1 arba 2 savaites. Po gastroezofaginio refliukso ligos gydymo operacijos didžioji dalis pacientų gali užmiršti visus prieš tai kamavusius nemalonius prisiminimus apie rėmens problemas ir nebevartoti rūgštingumą mažinančių vaistų.